Išėjimas iš spintos
Nenoras atskleisti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę - lesbietiškumą, gėjiškumą, biseksualumą ar translytiškumą (LGBT) - dažnai vadinamas "buvimu spintoje". Visuomenėse, kuriose tos pačios lyties santykiai vis dar stigmatizuojami, kai kurie žmonės jaučia spaudimą apsiriboti socialines normas atitinkančiu seksualiniu elgesiu. Kai kas gali nuspręsti pateikti klaidingą savo seksualinės orientacijos vaizdą, priklausomai nuo to, ar artimiausią socialinę aplinką suvokia kaip priimančią, ar kaip netolerantišką. Ypač tradicinėse visuomenėse žmonės dažnai patiria didelį socialinį spaudimą susituokti ir turėti vaikų, nepaisant to, kokia yra jų seksualinė orientacija.
Sąvoka ‘atsiskleidimas’, arba ‘išėjimas iš spintos’, reiškia, kad žmogus nusprendžia atskleisti šeimai ir draugams savo alternatyvią seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Kai kam šis procesas būna sunkus ir jo pasekmės keblios, o kitais atvejais paaiškėja, kad žmogaus orientacija jau seniai buvo tyliai įtariama ir (arba) priimama, ir tai tampa maloniu siurprizu.
Atsiskleidimas šeimai ir draugams gali būti viena reikšmingiausių akimirkų žmogaus gyvenime. Tai labai asmeniškas sprendimas atvirai pripažinti, kas esi - ir sau, ir aplinkiniams. Priklausomai nuo asmeninių aplinkybių, su sąžiningumo iššūkiu kiekvienas žmogus susidoros šiek tiek kitaip. Gali būti sunku tiksliai nuspėti, kokia bus reakcija; ji gali būti bet kokia, nuo besąlygiško priėmimo iki visiško atstūmimo. Kartais žinią išgirdusiam žmogui tiesiog reikia šiek tiek laiko, kad suvoktų ir priimtų naują informaciją.
Atsiskleidimo sunkumai
Amerikos psichologų asociacijos (American Psychological Association) duomenimis, tyrėjai nustatė, kad neigiamas visuomenės požiūris į tam tikrą seksualinę orientaciją “grindžiamas ne tikra patirtimi, o stereotipais ir klaidinga informacija”. Atsižvelgiant į tai, žmogus, kuriam apie tai pasakojama, galbūt niekada anksčiau nežinojo, kad kas nors iš jam brangių žmonių yra LGBT. Toks atvirumas ir sąžiningumas gali atrodyti kaip didelis spaudimas, bet tiesos slėpimo pasekmės gali tapti dar sunkesne našta.
Žmonių tapatybė istoriškai buvo glaudžiai susijusi su lytimi; nepaisant šiuolaikinėje kultūroje atsiradusios didesnės tolerancijos, lyties stereotipai ir lūkesčiai tebėra giliai įsišakniję. Jei žmogaus polinkiai neatitinka to, ko tradiciškai tikimasi, šeima ar bendraamžiai gali jo elgesio neskatinti ar jį atmesti dėl įvairiausių prietarų ar baimių, įskaitant (tėvų atveju) baimę, kad vaiko seksualinė orientacija kažkaip neigiamai atsiliepia jo kilmės šeimai. Tokios baimės gali lemti atstūmimą, diskriminaciją, smurtą, smerkimą, nepageidaujamą dėmesį ir spėliones.
Bet kuriuo atveju atsiskleidimo laukimas gali sukelti didžiulę emocinę ir psichologinę kančią, ypač jei žmogaus šeima ar socialinė aplinka menkai supranta alternatyvų seksualumą. Be to, žmogus gali patirti gėdą ar stigmą, jei jo seksualinė orientacija nėra bendruomenės norma, kaip paprastai ir būna. Dar viena rizika, į kurią verta atsižvelgti: santykiai gali visam laikui pasikeisti, net iki tokio lygio, kad tam žmogui nebeteikiama finansinė ar emocinė parama.
Atsiskleisti svarstantis žmogus turi būti pasiruošęs įvairioms reakcijoms ar tam tikriems socialinės aplinkos pokyčiams. Susidoroti su šiomis naujomis aplinkybėmis bus lengviau, jei iš anksto bus sukurtas tvirtas palaikymo tinklas, pavyzdžiui, paramos grupė ar užjaučiančių draugų ratas. Taip pat padeda įsivesti asmeninę rutiną, skatinančią rūpinimąsi savimi ir meilę sau, kad išėjus iš spintos būtų gera su savimi ir smagu daryti tai, kas brangiausia.
Kokia atsiskleidimo nauda?
Nepaisant nerimo leisti kitiems sužinoti apie savo asmeninį gyvenimą, atsiskleidimas gali tapti teigiamu ir išlaisvinančiu įvykiu. Slepiant kažką, kas taip svarbu tapatybei, po truputį gali byrėti savivertė ir susidaryti sąlygos įtemptiems ar nepasitenkinimą keliantiems santykiams. Atvirumas apie save yra aiškus savęs priėmimo aktas; todėl jis gali sustiprinti savasties jausmą ir padėti tvirčiau įsišaknyti savo seksualiniame polinkyje.
Atsiskleidimas padeda griauti barjerus. Žmonės, nusprendę priimti tai, kas jie yra, meta iššūkį kitų žmonių stereotipams ir lūkesčiams. Jie taip pat padeda išsklaidyti paplitusius mitus apie tai, kas yra LGBT žmonės ir kaip jie gyvena. Atsiskleidimas palengvina kelią žmonėms, kurie dar yra spintoje: jiems lengviau sekti kitų pėdomis. Jis taip pat sudaro sąlygas užmegzti ryšį su didesne bendraminčių bendruomene arba padėti jai susikurti.
Tapatybės raidos modeliai
Kadangi tikėtina, kad atsiskleidžiančio žmogaus ir visuomenės požiūriai į jo seksualinį polinkį skirsis, jam tenka pereiti procesą, kuris šiuos du požiūrius suderina. Atsiskleidimo procesui paaiškinti atsirado nemažai teorijų. Vieną labai pripažintą modelį 1979 m. sukūrė Vivienne Cass. Ji pasitelkė šešias tapatybės raidos stadijas, kad paaiškintų procesą, kurį pereina alternatyvaus seksualumo žmonės, kai atranda ir galiausiai įgyja kitokią seksualinę tapatybę. Stadijos yra tokios...
Tapatybės sumaištis - kai žmogus pradeda turėti ne heteroseksualių minčių ir pirmą kartą svarsto galimybę, kad jo orientacija gali būti homoseksuali ar kitokia. Žmogus gali patirti viską, nuo neigimo iki priėmimo.
Tapatybės palyginimas - ši stadija sutelkta į tai, kad žmogus priima savo seksualinę orientaciją ir susiduria su jos socialinėmis pasekmėmis. Kad išvengtų susvetimėjimo ir įveiktų šį etapą, žmogus turi susikurti naujus savo gyvenimo lūkesčius ir apibrėžimus.
Tapatybės toleravimas - kad įveiktų izoliaciją, kuri lydi pirmąjį kartą, kai savo tapatybę įvardija kaip ‘alternatyvią’, žmogus ieško ryšio su kitais LGBT kultūros žmonėmis, kad gautų paramos ir tapatumo jausmą. Kai žmonės randa palaikančią bendruomenę, jų savasties jausmas stiprėja ir jie supranta, kad orientacija neriboja jų galimybių.
Tapatybės priėmimas - žmonės pradeda save laikyti gėjais, lesbietėmis ir pan., o ne tik tai toleruoti. Ribotose socialinėse situacijose jie gali atskleisti, kad jų tapatybė nėra heteroseksuali. Be to, jie stiprina naujai įgytus socialinius konstruktus ir toliau atsisako socialinių normų.
Tapatybės pasididžiavimas - šiam etapui būdingas vis gilesnis įsitraukimas į LGBT kultūrą ir stiprus noras atskleisti savo seksualinę orientaciją. Šioje stadijoje gali atsirasti heteroseksizmas ir nepasitenkinimas visa visuomene, jei žmogus yra patyręs negatyvumo ar atstūmimo.
Tapatybės sintezė - paskutiniame tapatybės raidos etape žmogus seksualinę tapatybę integruoja su visais kitais savo aspektais. Iš esmės buvimas gėjumi, lesbiete ir pan. tampa viena naujojo savęs savybe, o ne visą tapatybę užvaldančiu dalyku.
Viena pagrindinių šio modelio kritikų - jis sukonstruotas linijiškai, todėl atrodo, kad žmonės stadijas pereina iš eilės, po vieną. Žinoma, ne kiekvieno žmogaus atsiskleidimo patirtis atitiks šį modelį, nes žmonės gali grįžti prie tam tikrų etapų arba jų visai praleisti. Be to, nuo modelio sukūrimo 1979 m. įvyko daug socialinių ir politinių pokyčių, kurie palengvino kelią tapti gerai prisitaikiusiu bet kokios seksualinės orientacijos žmogumi.
Patarimai, kaip atsiskleisti
Nėra teisingų ar neteisingų būdų išeiti iš spintos. Kada, kam ir kaip atskleisti savo seksualinę orientaciją, sprendžia kiekvienas žmogus. Vis dėlto, jei svarstai atsiskleisti, štai keli patarimai, kurie gali padėti pakeliui.
Turėk planą - kai galvoji apie žmones, kuriems norėtum atsiverti, gali būti naudinga prisiminti, kaip jie reagavo į su LGBT susijusias idėjas. Jei neprisimeni jokių jų nuomonės ženklų, per kitą pokalbį lyg tarp kitko užsimink apie šią temą ir pažiūrėk, kaip jie reaguos. Jų reakcija tikriausiai padės suprasti, kaip norėtum pasiruošti jiems atsiskleisti.
Apsiginkluok žiniomis - naudinga turėti daug informacijos apie LGBT temas. Iš anksto sugalvok, kaip atsakyti į dažniausiai tikėtinus klausimus, kuriuos gali užduoti mažiau informuoti žmonės, ir paremk atsakymus moksliniais tyrimais ar istoriniais duomenimis. Galbūt verta turėti lankstinukų, knygų pavadinimų ir svetainių, kurias galėtum jiems rekomenduoti.
Valdyk savo lūkesčius - kai kurie žmonės, kuriems atsiskleidi, galbūt niekada nėra pažinoję nė vieno LGBT žmogaus, arba jų išankstinės nuostatos labai įsišaknijusios. Geriausia nekelti jokių lūkesčių kieno nors reakcijai. Gali prireikti laiko, kol jie pradės tave matyti šioje naujoje šviesoje. Apsišarvuok kantrybe; galbūt net verta duoti jiems šiek tiek laiko ir erdvės šiai informacijai suvirškinti.
Laikas - tinkamos progos atsiskleisti paieška gali užtrukti, nes galiausiai tą akimirką tau turi būti patogu atsiverti tam žmogui. Atmink, kad nebūtina iš karto atsiskleisti visiems. Gali būti, kad savo tapatybę pirmiausia (ar tik) atskleisi artimiems draugams ir šeimai.
Išreikšk savo jausmus - vienas geriausių būdų parodyti šią savo pusę yra nuoširdžiai išsakyti savo jausmus ir tvirtai laikytis savo įsitikinimų. Daryk tai taip, kad gerbtum tai, kas iš tiesų esi, ir kartu gerbtum kitų jausmus.
Nacionalinė atsiskleidimo diena - spalio 11 d. (JK - spalio 12 d.)
Nacionalinė atsiskleidimo diena (National Coming Out Day), minima kaip tarptautinė sąmoningumo diena, skatina visų seksualinių orientacijų žmones gyventi atvirai ir oriai. Ji taip pat skatina viešai aptarti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių klausimus ir taip iškelia jų judėjimą į platesnės visuomenės akiratį.
Dienos data mini 1987 m. Antrąjį nacionalinį žygį į Vašingtoną, kai pusė milijono lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių bei jų rėmėjų surengė milžinišką politinį mitingą Vašingtone, D.C., kuriame buvo reikalaujama lygybės, pilietinių teisių apsaugos ir vyriausybės politikos pokyčių.
Baigiamosios mintys
Atsiskleidimo procesas gali būti bauginantis. Bet atmink: išeinama iš spintos ne tam, kad įtiktum kitiems, o tam, kad galėtum būti visiškai savimi. Sąžiningumas apie tai, kas iš tiesų esi, ne visada atitiks kitų žmonių lūkesčius ar sulauks pritarimo, bet nebeprivalėti nešti paslapties naštos gali būti labai išlaisvinanti patirtis!