Nešvankios kalbos

Guli šalia antrosios pusės ir jauti, kaip nuoga oda glostosi į tavąją. Krūtinė kyla su kiekvienu kvėpavimo šnabždesiu. Jauti šiltas lūpas ant savo kaklo, ir staiga seksualiai viliojantys žodžiai kaip energijos srovė perbėga tavo kūnu. Ar norėjai paleisti laisvėn savo laukinę pusę nešvankiomis kalbomis, bet neradai drąsos ar net nežinai, nuo ko pradėti? Čia surinkome technikų, kurios nuo pat pradžių išmokys, kaip tai daryti. Rasi patarimų apie kvėpavimą, kūno judesius, garsus ir pačias frazes. Svarbiausia nešvankiose kalbose - kaip sakai, o ne ką sakai!

Nuotaikos kūrimas

Kai kam pirmasis bandymas nešvankiai kalbėti su antrąja puse gali atrodyti gana nejaukus. Kad išvengtum dalies pradinio sumišimo, verta antrajai pusei papasakoti ir apie patį eksperimentą, ir apie norimo perversiškumo ribas. Pastarasis pokalbis padeda išvengti neigiamos antrosios pusės reakcijos, jei per greitai "nutrūksi nuo grandinės" ir peržengsi jos asmenines ribas. Tačiau šis pokalbis neturėtų vykti iškart prieš patį veiksmą; tai galėtų sukelti didžiulį nepageidaujamą spaudimą. Pripažinkime - dauguma žmonių nenori atsidurti ryškioje prožektorių šviesoje, kai tik pradeda nešvankiai kalbėti.

Jausmingos nuotaikos sukūrimas - esminis pagrindas, kad išlaisvintum savo nedorąją pusę. Ne, ne - padėk tą Barry White kompaktinį diską! Mano omenyje turima aura gali pasirodyti kiek keista, nes ją sudaro kvėpavimo ir kūno judesių ritmas, o ne švelni muzika ir žvakės, kaip dauguma tikėtųsi. Vis dėlto gali naudoti ir juos, jei manai, kad tai padeda tave sujaudinti. Šis aspektas - svarbiausia nešvankių kalbų dalis, nes svarbu ne tai, ką sakai, o kaip sakai. Gali pasakyti pačius nešvankiausius žodžius pasaulyje ir vis tiek skambėti seksualiai kaip elektroninė enciklopedija.

Kvėpavimas

Kvėpavimo stabilizavimas labai svarbus, nes būtent jis skiria įprastą kalbėjimą nuo nešvankių kalbų. Pirmiausia pamėgdžiok gilius įkvėpimus, kuriuos darai gydytojo kabinete, kai klausomasi tavo plaučių. Gali kvėpuoti per nosį, per burną arba abiem būdais. Jei nusprendi kvėpuoti per burną, nesudaryk lūpomis didelės “o” formos. Liaukis, juk nelauki šeimininko skanėsto kaip naminis gyvūnėlis. Vietoj to burna turėtų būti šiek tiek pravira, ne daugiau nei smiliaus galiukas. Atrodo, kad taip išraiška tampa patrauklesnė...

Įkvėpimų greitis turėtų derėti prie kūno judesių, prelidijos ar lytinių santykių eigos. Jei ruošiesi jausmingai mylėtis, kvėpuok lėtai, o jei ruošiesi mėgdžioti pasiutusį laukinį triušį, kvėpavimas, aišku, bus greitesnis.

Kai ritmas nusistovės, įsiklausyk į savo kvėpavimo garsą. Svarbiausia - iškvėpimas turėtų pamažu išblėsti. Jei iškvėpimas visą laiką vieno tono, jis gali skambėti staigiai ir beveik priverstinai. Kad lengviau įsivaizduotum šios kvėpavimo technikos garsą, pagalvok apie amerikietiškus kalnelius. Kai jie kopia bėgiais aukštyn, tu įkvepi. Kai viršuje jie sustoja vos pusei sekundės, sustoji ir tu. Tada, kai jie rieda bėgiais žemyn, kol sulėtėja prieš kitą kalvą, pradinė iškvėpimo dalis būna kiek garsesnė, o tada pamažu nutyla. Šią seką verta pasipraktikuoti, kai šalia nieko nėra.

Garsų pridėjimas

Kai su šia kvėpavimo technika apsiprasi, gali pradėti iškvepiant leisti garsus. Paprastai šie garsai turėtų būti instinktyvūs ir atsipalaidavę, pavyzdžiui, "uh," "ah," "oh," ar "mmm." Čia, jei nori, gali laisvai nuleisti žandikaulį ir plačiau išsižioti. Neanalizuok šių garsų; nereikia jaudintis, ar leidi teisingą garsą. Jei abejoji, gera taisyklė - su balsėmis retai suklysi, o su kokiu nors nerangiu priebalsiu - lengvai. Pavyzdžiui, jei pasirinktum garsą "bė;" galiausiai skambėtum kaip labai nedora, dejuojanti avis.

Šių garsų gudrybė ta, kad jie nėra garsūs; tiesą sakant, kalbi labai tyliai. Siekiama, kad balsas vos vos prasiveržtų. Paprastai tariant, tu murmi arba garsiai šnabždi. Tai dar vadinama “seksualiu balsu.” Jei sunku pasiekti tokį garsumą, įsivaizduok, kad per spektaklį esi užkulisiuose. Staiga pagrindinis aktorius užsikerta ir visiškai pamiršta savo tekstą. Tik nuo tavęs priklauso sušnabždėti žodžius pakankamai garsiai, kad aktorius išgirstų, bet ne taip garsiai, kad išgirstų žiūrovai.

Kūno judesių pridėjimas

Kad ritmas būtų tobulas, dabar pridėk kūno judesių. Pageidautina, kad kūno judesiai visiškai derėtų su kvėpavimu; judesys turėtų prasidėti ir baigtis kartu su įkvėpimu ar iškvėpimu. Įkvepiant krūtinė turėtų vos vos pakilti aukštyn ir įstrižai į priekį. Natūraliai pečiai švelniai pasislinks atgal, o viršutinė nugaros dalis su šiuo judesiu išsilenks.

Iškvėpti galima įvairiomis technikomis. Gali tiesiog leisti krūtinei, pečiams ir viršutinei nugaros daliai grįžti į pradinę padėtį. Tai gali priminti palengvėjimo judesį. Kitas variantas - pridėti subtilų dubens stūmimą. Įkvepiant leisk apatinei nugaros daliai išsilenkti, kad dubuo ir sėdmenys būtų išstumti į išorę. Pilvo raumenys ištempiami. Iškvepiant suspausk sėdmenis ir semiamu judesiu, žiūrint iš šono, stumk dubenį į priekį, kol jis grįš į pradinę padėtį.

Kad judesiai būtų sudėtingesni, pabandyk pridėti pilvo raumenų susitraukimą prieš pat semiamąjį judesį. Susitraukimas - tai raumenų įtempimas. Pilvo raumenų susitraukimas primena judesį, kurį pilvo raumenys atlieka, kai tuoj netikėtai gausi smūgį; pečiai šiek tiek pasislenka į priekį, o pilvo raumenys tarsi prispaudžiami prie nugaros. Galiausiai susitraukimas turėtų užbaigti dubens semiamąjį judesį - dubuo švelniai pakyla ir vėl nusileidžia į pradinę padėtį. Žiūrint iš šono, dubens kelias turėtų priminti skaitmenį "šeši."

Jei nori dar didesnio iššūkio, leisk susitraukimo virpuliui pasigirsti iškvėpime. Šis garsas gali būti gana seksualus, nes jį gali susieti su nešvankiomis kalbomis apie ejakuliaciją. Nors visi šie judesiai labai svarbūs, nereikia jų perdėti. Juk nebandai atkreipti lėktuvo dėmesio. Judėk subtiliai, kitaip viskas virs ančiukų šokiu.

Prie ritmo gali pridėti ir kitų smulkesnių kūno judesių, pavyzdžiui, kaklo išlenkimą, akių užmerkimą, rankos sugniaužimą ar apatinės lūpos prikandimą.

Viskas kartu

Dabar, kai, tikėkimės, jau pažadinai antrosios pusės libido, laikas paskutiniam akcentui. Atmink pagrindines gaires: kaip ir gilūs įkvėpimai bei garsai, tavo žodžiai taip pat turėtų derėti prie ką tik sukurto ritmo. Įkvėpimą antroji pusė beveik visada turėtų girdėti, o kalbėti "seksualiu balsu" reikia iškvepiant. Kiekvieną žodį tark kuo aiškiau.

Pradžiai susitelk į šiuos klausimus: Kurie antrosios pusės įgūdžiai ar savybės mane jaudina? Ką tie dalykai man sukelia? Kaip jaučiuosi dabar? Nešvankios kalbos dažniausiai susijusios su akimirkos frazėmis, tad leisk instinktui tave nešti. Jei manai, kad antroji pusė karšta, sakyk tiesiai: "tu tikra ugnis!" Jei jauti, kad nuo prisilietimų virpa tavo lytiniai organai, pasakyk: "Nuo tavo prisilietimo virpa mano bybis / putytė." Jei jauti, kad tau labai stovi / kad labai šlampi, taip ir sakyk: "Man dabar taip stovi / aš taip šlampu."

Tačiau gera taisyklė - vengti žodžio "nes." Tu nerašai rašinio. Taip išvengsi nuobodumo ir suteiksi skubos. Tam tikra prasme ilgą sakinio dalį gali tekti sugrūsti į vieną iškvėpimą, ir tai verčia ją ištarti labai greitai, o tai pabrėžia geismą. Pavyzdžiui: "Kai guli čia be drabužių, mano bybis kietėja / putytė drėksta, nes tau neįmanoma atsispirti." Gali taip jaustis, bet tai kiek per ilga. Pabandyk fragmentus atskirti įkvėpimais. Ilgas įkvėpimas, "Kai guli čia be drabužių," greitas įkvėpimas “Mano bybis kietėja / putytė drėksta” įkvėpimas "Tau neįmanoma atsispirti." Toks stilius skamba natūraliai, o ne mechaniškai, ir būtent to siekia geros nešvankios kalbos.

Dar vienas sakinio skaidymo privalumas - jis leidžia mąstyti vietoje. Gali tiesiog ką nors pasakyti nesvarstant, ar tai pakankamai ilga ir kodėl taip jautiesi. Ištark frazę, įkvėpk ir pridėk dar.

Daugiau aistros

Kad nešvankias kalbas šiek tiek paaštrintum, susitelk į šį klausimą: Ko noriu, kad nutiktų antrajai pusei ar man? Nesibaimink. Pagalvok apie prelidiją, oralinį ir analinį seksą, žaislų naudojimą, įvairias pozas, pliaukšėjimą per užpakalį ir pan. Atsakymus į šį klausimą galima paversti labai nedoromis frazėmis. Jie visi yra tavyje, nes tik tu žinai, ko nori. Gerai, jei tikrai reikia, gali pasukčiauti: jei visiškai nieko negali sugalvoti, įkvėpimo visada gali pasisemti iš suaugusiesiems skirtų filmų. Vis dėlto pažvelk giliai į save ir atskleisk visas savo nešvankias fantazijas. (Ilgas įkvėpimas) "Ką tik išlipai iš dušo (keli įkvėpimai), aš tiesiog noriu tave dulkinti, kol nebegalėsi vaikščioti (įkvėpimas), baigti / išsilieti ant tavęs (įkvėpimas) ... (virpantis iškvėpimas / įkvėpimas), vėl tave visą suteršti."

Kai išsakysi dalį savo norų ir troškimų, gali panorėti tam tikriems dalykams suteikti daugiau svorio. Vienas variantas - pridėti anksčiau minėtus garsus. "Uh (įkvėpimas), noriu laižyti tavo putytę / čiulpti tavo bybį (įkvėpimas), aah." Kartojimas pabrėžia veiksmo svarbą. "Dulkink mane! (Ilgas įkvėpimas). Nagi (greitas įkvėpimas), dulkink mane! (Įkvėpimas), dulkink mane stipriau!" Taip pat gali naudoti būdvardžius ir prieveiksmius. "Mano speneliai nori, kad tavo švelnios lūpos lėtai juos čiulptų, o paskui stipriai įkąstų."

Pavieniai būdvardžiai ar prieveiksmiai taip pat gali atgaivinti po nuolat girdimų būdvardžio ir daiktavardžio junginių. Būtinai pabrėžk paskutinį žodžio skiemenį, kad poveikis būtų stipresnis. Pavyzdžiui, žodį "šlapia" reikėtų tarti kaip "šla-piaa." (Ilgas įkvėpimas) "Man patinka, kai aš įstumiu savo bybį / tu įstumi savo bybį taip giliai į tave / mane (įkvėpimas), jaučiu, kaip jis liečia visas tavo / mano sieneles viduje (įkvėpimas), šilta (įkvėpimas), šlapia (įkvėpimas), drėgna (įkvėpimas), ankšta."

Kad žodynas nesikartotų, pabandyk metaforas, pavyzdžiui, "Noriu jausti, kaip mano / tavo syvai teka iš manęs." Agresyvesniam atspalviui keiksmai gali būti labai jaudinantys. Palygink “Tu taip gerai myliesi” ir "Šūdas! Tu, po velnių, taip gerai dulkiniesi!" Kiti pavyzdžiai: "Dulkink mane stipriau, po velnių, kale / niekše," "Pliaukštelk per mano prakeiktą subinę, po velnių," ir "Jėzau, taip velniškai gera, kad noriu, po velnių, baigti ant tavęs." Čia gali kalbėti garsiau, nes šios frazės paprastai agresyvesnės.

Atidžiai stebėk antrosios pusės reakcijas - kai kuriems žmonėms (aistros įkarštyje) gali būti nepaprastai erotiška, kai į juos kreipiamasi neįprastai (galbūt net žeminančiai), pavyzdžiui, "mano mažoji kekše" ar "mano purvinas niekše", bet kitus tai gali labai įžeisti. Jei pastebi šoką (ar jį pajunti ir tu), vėliau apie tai pasikalbėkite ir patikinkite, kad tai tik 'žaidimas'. Bet kuriuo atveju (kaip ir su viskuo, kas nauja) pradėk pamažu, stebėk reakciją - ir atitinkamai prisitaikyk.

Vaidmenų žaidimas

Vaidmenų žaidimus taip pat galima laikyti nešvankių kalbų dalimi, nes, nors ir vaidini, dialogo būna labai daug. Vaidmenų žaidimas iš esmės sutelktas į tavo ar antrosios pusės fantazijų įgyvendinimą. Tai paprastai sudėtingiau, nes savo fantazijas reikia gerai suprasti - žinoti ir savo, ir antrosios pusės vaidmenį. Pavyzdžiui, reikia žinoti, ar antrajai pusei tinka kvailumas, laukinumas, drovumas, piktumas ir pan. Paprasčiausia pradėti nuo dominuojančio ir paklusnaus vaidmenų. Tu pasirenki vieną iš šių vaidmenų, o antroji pusė - priešingą, arba atvirkščiai. Dominuojanti pusė paprastai agresyviau reiškia savo norus ir troškimus. Ji turi perimti vadžias: įsakinėti ir reikalauti. "Prirakinsiu tave antrankiais prie lovos, ir geriau nė necypk." "Tuoj pat praskėsk kojas!" Paklusnumas turi dvi puses: sutinkančiąją ir besipriešinančiąją. Sutinkančiosios pusės vaidmenyje gali nuspręsti tiesiog atlikti veiksmus arba atlikti juos taip, kad būtų matyti, jog jie tau patinka.

Jei vaidini besipriešinančiąją pusę, gali nuspręsti vykdyti komandas ir kartu maldauti pasigailėjimo arba paklusti tik po rimtų grasinimų. Jei pastebi, kad antrajai pusei sunku įsijausti į dominuojančios pusės vaidmenį, gali užduoti iššaukiančių klausimų. "Ką darysi, jei atsisakysiu tave net pabučiuoti, jau nekalbant apie tai, kad čiulpčiau tavo bybį / laižyčiau tavo putytę?" Jei dominuojanti pusė vis tiek nereaguoja, tada į klausimus atsakai tu. "Ar jis / ji man trenks, ar prispaus mane?" Čia paklusnioji pusė siūlo medžiagą, su kuria dominuojanti pusė, tikėkimės, galės dirbti. Yra daugybė situacijų, kai nešvankios kalbos praverčia vaidmenų žaidimuose: slaugytoja ir jos ne visai sunkus ligos atvejis, universiteto egzaminas, kai maldaujama geresnio pažymio, šeimininkas ir jam vergaujantis žmogus, Kleopatra, viliojanti Cezarį, populiari profesionalaus krepšinio klubo šokėja ir visai paprastas vyrukas ir pan. Atmink, kad puikaus vaidmenų žaidimo gudrybė - suvaidinti būtent tai, ko trokšti, kol tai išlieka saugu.

Būtina praktikuoti nešvankias kalbas su antrąja puse, su kuria jautiesi patogiai. Tai leis pasakyti būtent tai, ko sieki, ir galiausiai patenkinti savo norus ir poreikius. Puikiai nešvankiai kalbėti gali išmokti bet kas, jei tik pasikliaus savo instinktais ir elgsis kuo natūraliau. Čia pateiktos technikos ir patarimai nėra iškalti akmenyje, tad drąsiai pridėk savo asmeninio stiliaus ir sutelk dėmesį į antrosios pusės atsaką. Atmink, kad pratybos daro meistrą, o įvairovė - gyvenimo prieskonis.