Poliamorija

Idealiu pavidalu poliamorija reiškia 'turėti kelis mylinčius, ilgalaikius seksualinius santykius, kurių kiekvienas remiasi atviru bendravimu, sąžiningumu ir susitarimais'. Nors neišmanančiam žmogui poliamorija gali atrodyti kaip lengvas būdas mylėtis su keliais žmonėmis, iš tiesų tai gana sudėtingas procesas su taisyklėmis ir atsakomybe - kaip ir bet kurie kiti mylintys santykiai. Jei ieškai svingo ar būdo išvengti intymumo, tai tikrai ne tai; čia kur kas daugiau nei vien seksas. Šiame straipsnyje pažvelgsime, kaip šis gyvenimo būdas atrodo iš tiesų, apžvelgsime jo istoriją, apibrėšime žaidimo taisykles ir aptarsime tokių santykių privalumus bei pasekmes.

Apibrėžimas

Žodis 'poliamorija' kilęs iš graikiško 'poly', reiškiančio daug, ir lotyniško 'amor', reiškiančio meilę, junginio. Toks gyvenimo modelis paprastai apima daugumą alternatyvaus gyvenimo būdo formų ir seksualinių orientacijų. Poliamoriškai gyvenantys žmonės kuria nedideles intymias grupes, kuriose dažnai, bet nebūtinai, užsimezga ir seksualiniai santykiai tarp narių.

Poliamoriškus santykius apibrėžia tai, kad kiekviena juose dalyvaujanti pusė visiškai žino visą grupės sudėtį ir jai pritaria. Gyventi galima ir vienuose namuose, ir atskirai. Seksas su žmonėmis už grupės ribų (nebent susitarta kitaip) vis tiek laikomas neištikimybe.

Poliamorija skiriasi nuo ‘svingo’ tuo, kad svingerių poras su kitais žmonėmis už pagrindinių santykių ribų nesieja nieko daugiau, tik seksas (ir galbūt draugystė). Poliamoriją apibūdina ir kiti terminai, pavyzdžiui, 'sąmoninga nemonogamija' ar 'atsakinga nemonogamija'.

Atidžiau

Poliamoriški santykiai gali būti labai įvairių formų, juose gali dalyvauti beveik bet koks įsivaizduojamas vyrų ir moterų derinys. Kai kurie dažnesni deriniai: du vienos lyties ir vienas kitos lyties žmogus (galbūt - bet nebūtinai - homoseksualus ir biseksualus žmogus kartu su trečiu) bei du vienos lyties ir trys ar daugiau kitos lyties žmonių (vėlgi galbūt su homoseksualumo ar biseksualumo elementu). Derinių sąrašas beveik begalinis; bet iš tiesų svarbiausia - santykių grupės viduje kokybė.

Šiek tiek supaprastinant: taip gyvenantys žmonės paprastai turi vieną pagrindinę antrąją pusę, o kiti santykiai lieka antrame plane. Šie santykių lygmenys paprastai vadinami pirminiais, antriniais ir tretiniais.

Pirminiai santykiai - tai artimiausias ryšys, didžiausias intymumas, stipriausia trauka, emocinis įsitraukimas ir dėmesys. Pirminių santykių poros dalijasi gyvenimo keliu, gyvenimo tikslais, asmeninėmis vertybėmis, vaikų auginimu, asmeniniais finansais ir gyvenamąja vieta, todėl, kalbant apie įsipareigojimą visam gyvenimui, tokie santykiai labai primena tradicinę santuoką.

Antriniai santykiai labai panašūs į pirminius, bet jiems skiriama mažiau laiko/energijos ir jie turi mažesnį prioritetą. Seksualumas ir emocinė parama vis dar labai svarbūs, bet mažiau įsipareigojama tokiose srityse kaip gyvenimo tikslai ir asmeniniai finansai.

Tretiniai santykiai užmezgami su žmonėmis, kurie iš esmės laikomi 'priimtinais pašaliečiais.' Kartu praleidžiama nedaug laiko, susitinkama net epizodiškai, ir nors gali būti stiprus emocinis bei seksualinis ryšys, šis žmogus nelaikomas pastovia gyvenimo dalimi.

Taip pat yra poliamorijos bendruomenių ar tinklų, kuriuose gyvenama atvirais santykiais su daugeliu tos bendruomenės narių.

Poliamorija gerokai skiriasi nuo svingo: svingas orientuotas į seksualines pramogas - fizinę santykių pusę, o poliamorija daugiau dėmesio skiria emocinei pusei ir (iš tiesų) gali visai neapimti sekso. Poliamorijoje paprastai stipriai įsitraukiama emociškai, ne tik seksualiai, o svingo dalyvių tarpusavio emocinis (ar praktinis) ilgalaikis įsipareigojimas yra kur kas mažesnis.

Praktikoje šie gyvenimo būdai smarkiai persidengia, bet abiejų grupių atstovų teigimu, minėti skirtumai bendrais bruožais yra tikslūs. Įdomu tai, kad kartais pasitaiko svingerių porų, kurios laikui bėgant perėjo prie poliamorijos, nes troško didesnio intymumo su tam tikrais žmonėmis, su kuriais mylėjosi.

Istorija

Biologai jau seniai žino, kad seksualinė monogamija gamtoje praktikuojama retai, jei apskritai; iš tiesų tai daugiausia žmonių socialinė konvencija. Pavyzdžiui, paukščių pasaulyje, net tarp tų rūšių, kurios ‘sudaro porą visam gyvenimui’, nemaža dalis jauniklių - kai kuriose rūšyse daugiau nei trečdalis - gali turėti kitą tėvą nei patelės ‘gyvenimo partneris’. Tai reiškia, kad kito patino spermatozoidai apvaisino dalį tos pačios dėties kiaušinių. Tai aiškiai rodo, kad net kai kurios rūšys, anksčiau laikytos monogamiškomis, iš tiesų poruojasi ne tik su savo nuolatine pora!

Be to, visų rūšių patinai gamina spermą - o jos lengva pagaminti daug. Kiaušinėlius, kita vertus, pagaminti sunkiau ir jų pagaminama rečiau; tai gali padėti paaiškinti, kodėl moterys, rinkdamosi, su kuo užmegzti santykius, dažnai būna išrankesnės nei vyrai - ir kodėl jos paprastai labiau linkusios seksą ir meilę laikyti ‘vienu paketu’, siekdamos saugumo auginant palikuonis.

Beveik unikalus žmonių požiūris į monogamiškus santykius gali padėti paaiškinti, kodėl mums taip sunku jų laikytis - galbūt tai tiesiog ne mūsų prigimtis!

Įdomu tai, kad poliamorija egzistuoja tiek, kiek siekia užrašyta istorija. Įrodymai - šventyklų raižiniai Azijoje ir senovės Europos bei Pietų Amerikos keramika - rodo, kad toks gyvenimo modelis egzistuoja jau tūkstančius metų. Ir nors šiuolaikinė Vakarų kultūra linkusi palaikyti monogamiją, daugelis visuomenių per visą istoriją leido santykius su daugiau nei vienu žmogumi.

Gairės

Vienas painiausių poliamorijos aspektų - ‘taisyklių’ atvirumas. Kadangi kiekviena situacija kitokia, kiekvienoje taikomos skirtingos konkrečios gairės. Taisyklės iš tiesų priklauso nuo konkrečios grupės.

Vis dėlto yra visuotinai priimtų gairių. Nors dėl visų toliau pateiktų galima diskutuoti, čia pateikiame keletą svarbiausių. Turint omenyje, kad tai idealai, ne visi poliamoriški santykiai jų laikosi iki galo. Tačiau tikslas iš esmės tas pats - sveiki, laimingi, pilnaverčiai seksualiniai ir emociniai santykiai.

Sutikimas ir atviras bendravimas

Svarbiausias poliamoriškų santykių veiksnys - kad naujo žmogaus įtraukimui į grupę pritartų visos pusės, pradedant tavo pagrindine antrąja puse. Jei įtraukimui nepritariama, šie santykiai neužmezgami. Paprastai tariant, viskas, ką kiekviena pusė daro santykių su nauju žmogumi atžvilgiu, iškeliama ir aptariama, dažniausiai ilgai, dar prieš bet kokį fizinį kontaktą.

Taip pat reikia daug bendrauti ir esamoje grupėje. Kaip ir bet kuriuose sėkminguose monogamiškuose santykiuose, bendravimas yra raktas - o kadangi poliamoriški santykiai sudėtingesni, bendrauti reikia dar daugiau. Taip pat labai svarbu, kad bendravimas išliktų atviras ir būtų galima spręsti nesutarimus. Kai kas nors peržengia ribą, turi būti pakankamai tarpusavio supratimo, kad padaryta žala būtų atitaisyta.

Lojalumas ir ištikimybė

Tai būtina paminėti dėl išsamumo - neištikimybė tiesiog nepriimtina. Poliamoriški santykiai vis tiek yra lojalumo ir ištikimybės santykiai sutartoje grupėje, todėl šiuo požiūriu poliamorija niekuo nesiskiria nuo monogamijos.

Abipusė parama

Šis idealas reikalauja gerbti visą grupę ir santykius jos viduje. Iš esmės sutariama, kad konkurencijos būtų kuo mažiau ir kad būtų gerbiami visų vaidmenys ir vietos hierarchijoje.

Nesavininkiškumas

Poliamoriškai gyvenantys žmonės sutaria, kad emociškai įpareigojančių santykių ribojimas kelia grėsmę pasitikėjimui, nes priverčia pasitikėjimą tapti sąlyginiu. Jie tiki, kad kai iš tiesų pasitiki savo mylimais žmonėmis, galite mylėti atviriau ir visapusiškiau, mažiau bijant netekties ar pasitikėjimo sulaužymo.

Tai taip pat sritis, kurioje individualus aiškinimas labai skiriasi. Kartais viena pusė sutinka, kad atsirastų naujų žmonių, o kita - ne. Kadangi galimų variantų tiek daug, svarbu žinoti, kad konkrečių santykių gairių apibrėžimas yra būtinas. Kuo mažiau savininkiškumo, tuo atviresni gali būti santykiai - bet praktikoje viena pusė beveik visada būna savininkiškesnė nei kitos. Čia vėl grįžtame prie bendravimo.

Privalumai

Poliamoriškai gyvenantys žmonės teigia, kad yra nemažai privalumų:

Seksualinė įvairovė - sunku apeiti tai, ką dauguma įvardytų kaip vieną pagrindinių poliamorijos privalumų: galimybę mylėtis su keliais žmonėmis. Kalbant vien apie fizinius poreikius, galimybė mylėtis su daugiau nei vienu žmogumi gali pailginti santykių trukmę, ypač kai seksualinis augimas vyksta keliomis kryptimis vienu metu. Galima laisvai tyrinėti visą savo pomėgių ir seksualumo spektrą, nespaudžiant konkrečios antrosios pusės dalyvauti. Taip kiekvieni santykiai gali tapti pilnavertiškesni ir smagesni jiems svarbiais būdais.

Gilesni neseksualiniai santykiai - susidūrus su gilia draugyste, kai kurie monogamiški santykiai patiria įtampą dėl pavydo, net kai sekso nėra! Poliamorijoje tokios draugystės dažniausiai visiškai priimamos ir netgi laukiamos. Taip galima patenkinti daug neseksualinių poreikių be jokio seksualinio kontakto.

Asmeninis augimas - gyvenimas tokiu modeliu gali atverti akis į daug savo asmenybės aspektų, apie kuriuos anksčiau galbūt nežinojai. Pavydas, asmeninės ribos, santykiai ir seksualumas poliamoriškuose santykiuose iškyla ypač ryškiai. Jų sprendimas gali tapti milžiniško asmeninio augimo varikliu, o tai - vienas tikrųjų bet kokių santykių privalumų.

Išplėstinis palaikymo tinklas - kalbant apie santykių kasdienybę, čia tinka posakis ‘daug rankų - lengvas darbas’. Nesvarbu, ar tai buities darbai, kelios pajamos, ar vaikų auginimas - kai šalia yra išplėstinė šeima, daug darbų tampa lengvesni, kaip gali patvirtinti kiekviena šeima, kurioje vaikus augina vienas iš tėvų. Monogamiška šeima tokiai kasdienei pagalbai paprastai pasikliauja tetomis, dėdėmis, seneliais, pusbroliais ir pusseserėmis. Poliamoriškos šeimos gali daryti lygiai tą patį, tik pačioje branduolinėje šeimoje.

Kibirkšties išsaugojimas - daugelis mūsų žinome, kiek pastangų įdedame į naujus santykius ir į tai, kad patrauktume ir išlaikytume kito žmogaus dėmesį. Kai tai atslūgsta ir santykiai tampa įprasti, dažnai būtent laikinas atsiskyrimas (ar panašus įvykis) mums tai primena. Daugelio poliamoriškai gyvenančių žmonių teigimu, kiti santykiai iš tiesų gali palaikyti tas kibirkštis, nes naujų santykių energija būna šiek tiek užkrečiama. Tai dar sustiprina nuolatinė kaita kelių partnerių santykiuose, kuri taip pat padeda išlaikyti 'gaivumo jausmą'.

Pasekmės

Rimčiausi poliamorijos iššūkiai:

• Tenka atsikratyti daugybės socialinių įpročių ir išankstinių nuostatų, kad ši sudėtinga santykių forma veiktų.
• Tenka atlaikyti didelį neigiamą socialinį spaudimą iš monogamiškos Vakarų kultūros daugumos.
• Tenka susitvarkyti su pavydo ir savininkiškumo jausmais.
• Reikia sukurti tokį pasitikėjimo ir pagarbos lygį, kuris gali viršyti tai, prie ko galbūt įpratai monogamiškuose santykiuose.
• Tenka tobulinti bendravimo įgūdžius sprendžiant asmeninių ribų, norų ir poreikių klausimus - ir visa tai santykių kontekste.
• Daugiau, o ne mažiau asmeninių problemų (bagažo), nes kiekvienas žmogus turi savo bagažą - o jei turi santykių su daugiau nei vienu žmogumi, tenka emociškai palaikyti daugiau nei vieną žmogų.

Baigiamosios mintys

Kruopščiai apgalvojus, skiriant dėmesį ir daug asmeniškai augant, poliamoriški santykiai gali turėti daug privalumų, jei monogamija tau tiesiog ‘netinka’. Tvirtai valdant savo pavydo jausmus ir ugdant reikiamą pasitikėjimą, poliamorija gali puikiai veikti ir lemti laimingą, pilnavertį gyvenimą. Tačiau tai neįvyks be didelio darbo ir pastangų, nes leisti mylimam žmogui mylėti (taip pat) ir kitą žmogų kur kas lengviau pasakyti nei padaryti. Be to, vis tiek teks susidurti su socialinėmis ir kultūrinėmis pasekmėmis - ką pasakysi savo šeimai ir kaip nuo šiol atrodys Kalėdų vakarienė?

Sprendimas, ar gyventi poliamoriškuose santykiuose, yra grynai asmeninis. Tokie santykiai turi reikšmingų privalumų, bet ir tikrų iššūkių, kuriuos reikia įveikti, kad viskas pavyktų. Gerbiame kiekvieną bandymą rasti daugiau laimės per šią atvirų, mylinčių santykių formą ir tikimės, kad šis straipsnis bus naudingas norint apie ją sužinoti daugiau.