Neplanuotas nėštumas

Teigiamas nėštumo testo rezultatas kai kuriems žmonėms - džiugi žinia … bet kai apie tėvystę negalvoji visai, su tokia baigtimi susitaikyti gali būti nepaprastai sunku; vienaip ar kitaip, jos pasekmės pakeičia gyvenimą.

Tęsti nėštumą ar nuspręsti jį nutraukti - asmeninis pasirinkimas, ir mes neskatiname bei nepalaikome nė vieno konkretaus varianto. Galiausiai viskas priklauso nuo informuoto sprendimo, ir tikimės, kad šis straipsnis suteiks gerą pagrindą šiems variantams apsvarstyti.

Kas yra neplanuotas nėštumas?

Nėštumas gali įvykti, kai vyras ejakuliuoja į moters makštį arba kai priešsėklinio skysčio ar spermos patenka į makštį ar šalia jos - štai kodėl nutrauktas lytinis aktas nėra patikimas metodas. Nors skirtingais ciklo momentais moters tikimybė pastoti didesnė ar mažesnė, pastoti galima bet kada, net per mėnesines! Apvaisinimo metu vyro spermatozoidas susilieja su moters kiaušialąste, ir prasideda nėštumo vystymasis.

Nepageidaujamu ar neplanuotu nėštumas laikomas tada, kai pora pastoja netyčia, neketindama kartu turėti vaiko. Netikėtai pastoti gali bet kuri vaisingo amžiaus moteris, ir tai gali nutikti net tada, kai ji ir jos seksualinė antroji pusė naudoja metodus ir (arba) priemones, kad to išvengtų.

Paplitimas

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje kasmet įvyksta apie 121 milijonas nenumatytų nėštumų, ir maždaug šeši iš dešimties jų baigiasi sukeltu abortu.

Nacionalinis sveikatos statistikos centras (NCHS) 2002 m. paskelbė leidinį National Survey of Family Growth. JAV namų ūkių populiacijoje beveik pusė visų nėštumų (45 % 2011 m.) buvo nenumatyti - apie 2,8 milijono per metus; iš jų maždaug keturi iš dešimties baigėsi abortu.

Kas lemia tokius aukštus rodiklius?

2008 m. žurnale Contraception paskelbtame vedamajame straipsnyje nurodyti šie veiksniai: kontracepcijos metodo ar priemonės nesėkmė arba netinkamas naudojimas; tinkamų kontracepcijos formų neprieinamumas; nepakankamas lytinis švietimas; bendras visuomenės nepatogumas kalbant seksualumo temomis; skurdas; "prastas bendravimas poroje"; nerealistiškos prielaidos apie pastojimo riziką; didėjantis (visuomenės) pritarimas, kad vaikų susilaukia nesusituokę tėvai; per daug seksualizuota kultūra, kuri seksualumo nevaizduoja atsakingai; ir tai, kad kontracepcijos paslaugas teikiančios įstaigos per konsultacijas nepakankamai kalba apie seksą, kontracepciją ir nėštumą.

Kam rizika didžiausia?

Jungtinėse Valstijose didelę dalį neplanuotai pastojusių sudaro paauglės. Pasak medicinos žurnalo Contraception, "Viena iš trijų merginų bent kartą pastoja dar nesulaukusi dvidešimties."

Labiausiai problema paplitusi tarp jaunų suaugusiųjų be poros, nes šiame amžiuje: mažai susiduriama su lytinės sveikatos temomis ir šeimos planavimo švietimu, lengviausiai patikima mitais ir klaidinga informacija, ir sukaupta mažiausiai patirties (palyginti su ilgiau lytiškai aktyviais žmonėmis), kaip mylėtis atsakingai ir teisingai naudoti kontracepciją.

Kokie veiksniai svarbūs susidūrus su tokiu nėštumu?

Tai, kaip žmogus susitvarko su nenumatytu pastojimu, lemia daug dalykų. Šiuo metu itin svarbu, kad pora galėtų gauti faktais pagrįstos informacijos, taip pat patarimų iš sveikatos priežiūros specialistų, šeimos ir draugų.

Moraliniai, etiniai ir religiniai principai gali paveikti, ką žmogus jaučia renkantis tarp vaiko gimdymo ir nėštumo nutraukimo. Socialiniai ekonominiai veiksniai itin svarbūs; sprendimui įtakos turės abiejų tėvų finansinis stabilumas ir tai, kaip kūdikis gali paveikti tolesnį mokslą ar darbą. Kai kas atsižvelgia į tai, kaip naujas kūdikis paveiks jau turimų vaikų gerovę ir motinos bei tėvo santykius.

Pora gali nenorėti auginti vaiko aplinkoje, kurioje gyvena, o kai kas nori apsaugoti kūdikį nuo galimų fizinių defektų dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo prieš nėštumą (ar net jo metu). Kai kam tiesiog dar ne laikas tapti tėvais: atrodo, kad per anksti, kad tam nėra pasiruošta ar kad dėl įvairių kitų priežasčių to padaryti neįmanoma.

Kontracepcijos nesėkmė

Guttmacherio institutas praneša, kad praktiškai šimtas procentų Šiaurės Amerikos moterų, turėjusių lytinių santykių ir esančių nuo penkiolikos iki keturiasdešimt ketverių metų amžiaus, yra naudojusios bent vieną kontracepcijos metodą. Be to, maždaug šešiasdešimt procentų jų šiuo metu tebenaudoja kurį nors metodą.

Tarp reprodukcinio amžiaus moterų dažniausiai naudojami lengvai grįžtami kontracepcijos metodai, o pirmauja kontraceptinės tabletės, vidinis gimdos įtaisas (spiralė) ir vyriškas prezervatyvas. Kontracepcijos pasirinkimą lemia amžius, socialiniai ekonominiai veiksniai ir tai, ar moterys yra buvusios ištekėjusios ar jau turi vaikų.

Net ir naudojami tobulai, kontracepcijos metodai vis tiek gali nesuveikti; kai kurių metodų, pavyzdžiui, nutraukto lytinio akto ar kalendorinio metodo, neplanuoto nėštumo rizika daug didesnė. Iš priemonių ar vaistų didžiausias neplanuoto nėštumo rodiklis paprastai būna kempinėlės, spermicidų, vyriškų prezervatyvų ir gimdos kaklelio kepurėlių - tiek griežtai, tiek vidutiniškai laikantis rekomenduojamų naudojimo būdų. Kontraceptinės tabletės, priešingai, per metus nesuveikia mažiau nei 1 iš 100 moterų, kai vartojamos tobulai, ir maždaug 7 iš 100, kai vartojamos įprastai, t. y. kai tabletės praleidžiamos ar išgeriamos pavėluotai.

Atmink, kad yra chirurginių metodų, kurie beveik - bet ne visiškai - patikimai apsaugo nuo pastojimo; tai kiaušintakių perrišimas ir vazektomija.

Vienintelis visiškai patikimas būdas išvengti nenumatyto nėštumo - susilaikymas. Šis būdas nereiškia, kad pora negali mėgautis kitomis malonios stimuliacijos formomis. Jų daug: masturbacija, jausmingas masažas, seksualinis masažas (pvz., rankų darbas ar makšties glamonės pirštais) arba sekso žaislų naudojimas.

Oralinis seksas - dar vienas puikus būdas suteikti antrajai pusei malonumo be nėštumo rizikos, bet jis turi kitų pasekmių, kurias verta apsvarstyti, pirmiausia lytiškai plintančias ligas. Dažniausios LPL/LPI, kurios gali būti perduodamos kunilingo ir (arba) felacijos metu, yra paprastosios pūslelinės virusas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gonorėja, chlamidiozė ir sifilis.

Ką daryti ištikus neplanuotam nėštumui

Rytdienos tabletė - pirmoji moters apsaugos nuo nėštumo linija. Ją reikia išgerti kuo greičiau po lytinių santykių, idealiu atveju per septyniasdešimt dvi valandas (kai kurios rūšys veikia iki penkių dienų), nes ji daugiausia veikia atitolindama ovuliaciją. Ji laikoma skubiosios kontracepcijos priemone ir nėra skirta vartoti reguliariai; daugelyje šalių, įskaitant JAV, ji parduodama vaistinėse be recepto. Atmink, kad ji gali sukelti skausmingą šalutinį poveikį.

Kai pastojama, moteris turi kelis pasirinkimus, kaip elgtis su nėštumu. Visi jie turi savo riziką ir trumpalaikių bei ilgalaikių pasekmių. Vienas kelias - išnešioti vaisių iki gimdymo ir auginti kūdikį arba atiduoti jį įvaikinti. Kitas - tyčinis vaisiaus ar embriono pašalinimas iš gimdos, vadinamas abortu. Maždaug keturi iš dešimties nenumatytų nėštumų JAV nutraukiami būtent taip, dažniausiai vaistais arba chirurginės procedūros būdu. Pasak "The Gynecological Sourcebook" (2003), maždaug keturiasdešimt trys procentai moterų iki keturiasdešimt penkerių metų yra turėjusios bent vieną sukeltą abortą. (Nors tai iš tiesų nėra 'pasirinkimas', dėl natūralių priežasčių ar nėštumo komplikacijų gali įvykti ir savaiminis abortas, vadinamas persileidimu. Tai gali nutikti ankstyvosiose nėštumo stadijose, dažniausiai per pirmuosius tris mėnesius po apvaisinimo.)

Daugiau informacijos ir vietinių išteklių, kaip išvengti nenumatyto nėštumo ar su juo susitvarkyti, ieškok savo gydytojo kabinete, vietinėje šeimos planavimo klinikoje ar internete.

Baigiamoji mintis

Lytiškai aktyviems žmonėms svarbu suprasti, kad nėštumo rizika yra, net jei naudojama kontracepcija. Kai vaiko nenorima, dar svarbiau imtis priemonių, kurios šią riziką mažina. Sužinok, kaip veikia pastojimo tikimybė, praktikuok saugų seksą (ar susilaikymą) ir apsvarstyk dvigubą kontracepciją, pavyzdžiui, tablečių ir prezervatyvo derinį.