Ar esu pasiruošusi? - Jai
Kiekviena moteris užduoda šį klausimą sau, o dažnai ir kitiems, taip pat ir man. Atsakymas paprastai būna kur kas sudėtingesnis, nei atrodo.
Biologai lytinę brandą apibrėžia kaip tašką, kai organizmas gali daugintis. Žolei, kirmėlėms ar paukščiams, o gal net daugumai žinduolių toks apibrėžimas tinka. Moteriai jis netinkamas. Jis tarsi leidžia manyti, kad vos prasidėjus mėnesinėms jau esame pasiruošusios. Kai kuriose kultūrose taip ir manoma. Tačiau tose kultūrose, kur motinystė paprastai prasideda maždaug keturiolikos metų, mergaitėms gresia daug didesnė sunkių komplikacijų ir net mirties rizika nėštumo ir gimdymo metu. Vien tai turėtų mums kai ką pasakyti. Pokyčius, kurių reikia, kad moteris taptų lytiškai brandi, panagrinėkime kaip fiziologinius, psichologinius ir socialinius.
Fiziologiniai pokyčiai
Pirmieji brandos ženklai paprastai būna areolės - platesnės spenelių dalies - paburkimas ir prasidedantis krūtų augimas. Po kelių mėnesių prasideda mėnesinės, o tada ir tikrasis brendimas. Kūno pokyčiai yra kur kas platesni ir trunka kur kas ilgiau, nei dauguma suvokia.
Brendimo pradžioje makštis yra gana standus, nelankstus organas. Ji vos kelių ląstelių storio ir lengvai nesitempia. Joje taip pat dar negaminami natūralūs lubrikantai, kurie brandžios moters makštyje yra visada, o lytinio susijaudinimo metu jų smarkiai padaugėja. Maždaug po penkerių metų (mažiausiai) ji tampa nuostabiai elastingu organu - storu, stipriu ir galinčiu atlaikyti vaiko gimdymą. Klubai iš pradžių siauri, o dubuo dar nėra suplokštėjęs ir išplatėjęs - tai būdinga moters kūnui. Klitoris pasislėpęs po savo gaubtu, bet jo galiuką gali pamatyti ir apčiuopti ten, kur viršuje susieina vidinės lytinės lūpos.
Hormonų pokyčiai mūsų kūne lemia pirminių ir antrinių lytinių požymių vystymąsi ir suformuoja visiškai išsivysčiusį moters kūną. Hormonų pusiausvyra iš vaikystės į suaugusiojo amžiaus persitvarko per kelerius metus. Kartu vis dar kinta ir su tuo susiję fiziniai požymiai. Nustatyti, kada šis hormonų pokytis baigiasi, sunku, o vėlesniuose jo etapuose tai galbūt ir nelabai svarbu. Paprastai, kai mėnesinės tampa gana reguliarios ir sukelia ne ką daugiau nei diskomfortą, hormonai būna radę pusiausvyrą. Vis dėlto augimas dar gali tęstis. Man po 20-ojo gimtadienio krūtys padidėjo visu taurelės dydžiu. Tą patį patiria ir kitos moterys - tiek su krūtimis, tiek su kitomis kūno dalimis.
Augimui paauglystėje reikia maistinių medžiagų - daugybės maistinių medžiagų. Net jei, įprastai suprantant, nebeaugi, atskiri organai vystosi (krūtys, gimda, makštis, plaukai); kaulų sandara kinta, sąnariai vystosi, o kūnas tampa būtent moteriškas.
Sekso rizika šiuo laikotarpiu labai didelė. Jei mėnesinės nereguliarios, nereguliari ir ovuliacija. Jei moteris nusprendžia pradėti lytinį gyvenimą ankstyvoje paauglystėje, kontracepciją reikia naudoti atidžiau, nes rizikingo laiko nuspėti praktiškai neįmanoma. Kai kurioms moterims ovuliacija būna ne kiekvieną mėnesį; kitoms - kelis kartus per mėnesį; kai kurioms ovuliacija prasideda vienoje kiaušidėje, o kitoje ne. Turi laikyti save visada vaisinga.
Jei pastotum dar nesibaigus tavo pačios vystymuisi, prasideda varžymasis dėl maistinių medžiagų. Maistas, kurio tau reikia sveikiems kaulams ir sąnariams, yra tas pats, kurio reikia kūdikiui, kad jis normaliai vystytųsi ir būtų sveikas vaikas. Tai viena iš priežasčių, kodėl paauglės motinos dažnai pagimdo per mažo svorio ar neišnešiotus kūdikius. Šiame varžymesi pralaimi tiek motina, tiek kūdikis. Nei motina, nei kūdikis nesivysto natūraliai. Paauglės nėštumui reikia labiau specializuotos priežiūros nei suaugusios moters nėštumui, ir visada reikia laikytis kruopščiai suplanuotos mitybos. Nėščioms paauglėms ankstyva medicininė priežiūra reikalinga labiausiai, bet būtent jos rečiausiai į medikus kreipiasi.
Vystantis pirminiams lytiniams organams, makštis gana greitai įgyja gebėjimą priimti penį. Kad ir koks šokiruojantis būtų pirmasis prisilietimas prie penio, jis iš tiesų gana mažas, palyginti su kūdikio galva. Makštis gali priimti lytinį aktą, bet dar nebūti pasiruošusi didžiajai jo pasekmei - gimdymui. Gali tekti daryti cezario pjūvį ar didelę epiziotomiją, arba gimdymas gali visam laikui pažeisti tavo lytinius organus.
Nėštumo metu hormonų derinys tavo kūne vėl smarkiai pasikeičia. Kadangi jis nuo pat brendimo pradžios dar nebuvo nusistovėjęs, kitoms kūno dalims siunčiami prieštaringi signalai. Krūtims buvo liepta augti, bet joms dar neužaugus liepiama nustoti augti ir gaminti pieną. Signalai, skirti keisti kaulų sandarą, negali būti iki galo įgyvendinti, kai jie pakeičiami signalais auginti kitą kūną tavo gimdoje. Kartu su maistinių medžiagų nukreipimu tai motinai gali sukelti visą gyvenimą trunkančių problemų. Paauglystėje sąnariai dar formuojasi, o dabar jiems tenka nešti svorį, kuris dar ir išbalansuoja kūną ir kuriam jie nepasiruošę. Galimos fizinės problemos kyla ne dėl paties lytinio gyvenimo, o dėl natūraliai numatyto lytinio gyvenimo rezultato - nėštumo.
Psichologinė pusė
Psichologiniam ankstyvos lytinio gyvenimo pradžios poveikiui skiriama mažiausiai dėmesio, bet jis gali būti žalingiausias. Kiekviena lytiškai aktyvi moteris gali pastoti kiekvieną kartą, kai priima į save penį. Tikėtina, kad kiekviena tai skaitanti moteris kaskart eidama į tualetą pasižiūri į savo kelnaites. Kas iš mūsų išteka ir ką tai galėtų reikšti? Kiekvieną iš maždaug 400 kartų, kai kiekviena iš mūsų turi mėnesines, gali kilti nerimas. Jei bandome pastoti, bijome pamatyti mažas raudonas dėmeles; jei tikimės nebūti nėščios, jos sutinkamos su didžiausiu džiaugsmu. Kad ir kaip skundžiamės, o kartais iš tiesų kenčiame per mėnesines, kas mėnesį jos būna labai laukiamas įvykis. Jei jų nėra, žinia kur kas blogesnė.
Esu tikra, kad kiekviena moteris, kada nors pirmą kartą turėjusi vaginalinį lytinį aktą, kitą rytą pirmiausia pagalvoja: "Įdomu, ar aš nėščia!" Taip buvo ir man (nors maniau, kad esu visiškai pasiruošusi), ir taip yra kiekvienai moteriai, kurios apie tai kada nors klausiau. (Klinikos sekretorė ką tik atnešė krūvą dokumentų, ir paklausiau jos, kokia buvo jos pirmoji mintis kitą dieną po nekaltybės praradimo. Tas pats atsakymas!) Ir šis klausimas kartojasi kiekvieną dieną, kol ateina kitos mėnesinės. Sulaukus 26 metų tai įprasta moters gyvenimo dalis, ir galimus veiksmus bei pasekmes tikriausiai jau esame apgalvojusios. Būnant 16 metų tai siaubinga našta. Ji sunkėja su kiekviena diena, kol pamatome dėmeles, o jei jos vėluoja dvi dienas, našta tampa dar sunkesnė.
Viena jauna moteris, šios svetainės lankytoja, vis dar besipratinanti prie šios moteriškumo dalies, kas mėnesį man atsiunčia el. laišką maždaug tokiu turiniu: "Manau, jos turėjo būti vakar!!!; Nerimauju." Tai milžiniška našta paauglei, kuri dar mokosi rasti savo vietą pasaulyje ir susidoroti su daugybe kitų moters gyvenimo smulkmenų. Kai kurioms kiekvienas mėnuo - kankinantis laukimas. Tai atitraukia dėmesį ir energiją, kuriuos būtų galima naudingiau skirti pasiruošimui gyvenimui. Tikroji ironija ta, kad daug jaunų moterų atlieka sekso judesius dėl kito žmogaus pasitenkinimo, nors pačios dar nėra sužinojusios, koks jausmas yra orgazmas.
Mano atveju, mudvi su drauge abi nusprendėme, kad "atėjo laikas", ir ėmėme ruoštis suvilioti savo vaikinus "iki galo." Mums buvo penkiolika, ir mums buvo atsibodę klausytis, kad turime saugoti savo nekaltybę. Kelis mėnesius išgyvenusios nerimą, kai vienintelis mūsų pasitenkinimas būdavo masturbacija grįžus namo, nusprendėme, kad tai neverta. Ir mano vyresnioji sesuo, ir teta (abi padėjo mums pasiruošti - pirko makšties gelio, prezervatyvų ir t. t.) mus įspėjo apie šias pasekmes. Pirmasis mėnuo, kai nebesijaudinau nuolat, ar ateis mano mėnesinės, buvo tarsi atgimimas. Taip pat atradome, kad galime padėti viena kitai, bet tai jau kita tema.
Po kelerių metų iš tikrųjų pradėjau lytinį gyvenimą ir nuo tada jis man teikia daug malonumo. Bendraamžių spaudimo mums buvo nedaug - nebent vienai iš kitos. Galbūt elgėmės tarsi priėmusios iššūkį. Žinoma, mūsų vaikinai buvo kuo imliausi, bet labai nespaudė: jiems užtekdavo pačiupinėti ir retkarčiais sulaukti, kad juos pamasturbuotume. Saugi, religinga Hebridų salų aplinka neleido didelio atviro spaudimo, bet vėlesniais metais nustebau sužinojusi, kiek daug kitų moterų (galbūt metais ar panašiai vėliau) patyrė tą patį.
Kosmopolitiškesnėje aplinkoje ne tik vaikinai skatina (jie, galų gale, savo jaunatvišku mačistiniu požiūriu viską laimi), bet ir lytiškai aktyvios merginos dažnai ragina bendraamžes pradėti mylėtis. Ginčytis dėl to dažnai būna gėda. Taip gali atskleisti savo nežinojimą ar nepatyrimą. Vaikinams reikėtų atsakyti maždaug taip: “Ar tu pasiruošęs tapti tėčiu?” Su merginomis dažnai būna daugiau galimybių aptarti tikrąsias problemas.
Jei jos tikrai draugės, jos sutiks apie tai pasikalbėti. Jei ne, kodėl klausaisi jų patarimų? Geriausias atsakymas kitai tavo amžiaus moteriai - paklausti, ką ji iš tikrųjų gauna iš sekso. Didžiajai daugumai vidurinės paauglystės merginų sąžiningas atsakymas paprastas - nuolatinė baimė. Baimė pastoti; baimė užsikrėsti liga; baimė, kad sužinos šeima; baimė, kad santykiai nutrūks; baimė apkalbų; baimė dėl savo pačios nepakankamumo. Jų atsakymai: mes kiekvieną kartą naudojame prezervatyvą; niekas neplepės; jis mane myli; aš jį myliu; jis net nepagalvotų to daryti su kita; aš mokausi būti moterimi; aš tai darau, vadinasi, esu suaugusi. Iš kiekvienų 100 moterų tavo mokykloje, kurios pasikliauja prezervatyvais, maždaug 13 per kitus metus pastos, nes prezervatyvai dažnai naudojami netobulai; jei jie kiekvieną kartą naudojami teisingai, pastos tik maždaug 2. Dešimtadalis lytiškai aktyvių paauglių turi vieną ar daugiau LPL. Mažiau nei penki procentai šių paauglių santykių galiausiai baigsis santuoka ir bendru gyvenimu. Kiekviena tavo lytiškai aktyvi klasės draugė yra sėdėjusi tualeto kabinoje ir verkusi žiūrėdama į savo kelnaites be dėmelių. O vaikinai? Daugelis per pasimatymą tiesiog kelis kartus pasitenkina ir nekantrauja pasigirti savo laimikiu. Aš nesu vyrų nekentėja; aš juos myliu. Šioje paauglių subkultūroje tiesiog taip yra.
Gali būti, kad esi pasiruošusi seksualiniam atsipalaidavimui, bet tai nereiškia, kad esi pasiruošusi visaverčiam vaginaliniam lytiniam aktui.
Socialinė pusė
Ištekėjusios 26 metų moters nėštumas yra laukiamas; netekėjusios 26 metų moters - toks gyvenimas; 19 metų merginos - nerūpestingumas ir palaidumas; 16 metų merginos - katastrofa. Nė vienas iš šių vertinimų nebūtinai teisingas, bet taip tai suvokia visuomenė. Tai formuoja aplinkinių žmonių požiūrį į tave ir elgesį su tavimi.
Kitu lygmeniu žinia, kad netekėjusi moteris, kuriai per dvidešimt, yra lytiškai aktyvi, nieko nestebina. Laimei, šiandien tai būtų laikoma visiškai priimtina ir jos pačios reikalu; ji žino, ką daro, ir pati atsako už savo veiksmus. Žinios, kad 19 metų mergina yra lytiškai aktyvi, paprastai nepaisoma. Kol ji nepastoja, šeima gali nekreipti dėmesio į ženklus ir tikrovę ir tikėtis, kad ji žino, ką daro. Žinia, kad 16 metų mergina yra lytiškai aktyvi, vis dar kelia nerimą. O bet kokias pasekmes teks dalytis visai šeimai, ne tik jaunajai moteriai.
Ar žmonės gali tai pastebėti? Na, ne - be mergystės plėvės neatrodai kitaip nei su ja, net ir ant apžiūros stalo. Bet taip, yra stiprių požymių, kurie gali sukelti didelį draugų, šeimos, mokyklos ir net nepažįstamų žmonių susirūpinimą. Žinią siunčia vaikinai, su kuriais susitikinėji; merginos, su kuriomis leidi laiką; vietos, kuriose tave mato. Gyvenu labai mažame miestelyje, kur beveik visus atpažįsta dauguma gyventojų. Didesniame mieste tai prilygtų rajonui, o šeimų, žmonių ir vietų pažinimas būtų maždaug toks pat. Jei vidurnaktį matau keliuku einančią porą, šiokių tokių išvadų padarau. Žinau, kas vyksta žygeivių namelyje kitame to keliuko gale. Jei tai pora 18-mečių, man tai gali pasirodyti net kiek juokinga; jei pora 16-mečių, galiu kiek sunerimti. Jei tarp jų būtų mano antrosios pusės 14-metis vaikas, tikriausiai pasiusčiau. Panašios išvados daromos dažnai.
Prisimenu labai populiarią jauną moterį saloje, kurioje užaugau; ji pastojo. Tai buvo labai artima bendruomenė. Jai ir jos vaikinui buvo po 17. Įtariu, kad kiekviena motina saloje uždraudė savo vaikams (taip pat ir man) kada nors draugauti su kuo nors iš jos jaunesnių brolių ar seserų. Laukinės prielaidos ir išvados, bet vis dėlto tikros. Visai šeimai prilipdoma ta pati etiketė. Prieš penkiasdešimt metų ją būtų išsiuntę kitur, kūdikį atidavę įvaikinti, o viešai visi būtų apsimetę, kad nieko neįvyko. Už užtrauktų užuolaidų kiekviena šeima būtų kudakavusi apie šią situaciją. Šeimos yra net persikėlusios kitur, kad išvengtų nėščios dukters stigmos; kitos tampa toleruojamomis atstumtosiomis.
Šeimoje savo lytinio gyvenimo "paslapties" išlaikyti neįmanoma. Kiekviena moteris, kuri yra motina, ne kartą yra susidūrusi su sperma ir ją iškart atpažįsta - kvapą, išvaizdą, audinio, ant kurio ji pateko, standumą. Kasdieniai įklotai šiukšliadėžėje neįprastu metu pastebimi; spermicidai turi būdingą kvapą. Tavo mama gali to nepaisyti; ji gali šaukti ir siausti; ji žinos.
26 metų moteriai vaiko finansinė našta yra jos pačios ir tikriausiai tik jos; 16 metų merginos atveju tai bus tėvų išlaidos. Rizikuoji ne tik savimi (nors tai turėtų būti svarbiausia), bet ir visa šeima - tėvais, broliais ir seserimis. Mūsų įsivaizduojamos 26 metų moters gyvenimas drastiškai pasikeis (nesvarbu, ištekėjusi ji ar ne), bet su juo bus visiškai įmanoma susitvarkyti. Vienišos motinos nėra retenybė, ir joms yra paramos sistemų - vaikų darželiai, sveikatos draudimas, auklės, palaikanti draugų aplinka ir dažnai supratinga šeima. Mūsų įsivaizduojama 16 metų mergina susidurs su visai kitokiais iššūkiais. Jos socialinis gyvenimas keleriems metams iš esmės baigiasi. Jos pačios mokslai taps sunkesni, jei apskritai bus įmanomi. Jos tėvams teks labai didelė našta.
Gerai, tai ką aš noriu pasakyti? Kiekvienai moteriai atsakymas yra jos pačios. Pusė visų moterų pradeda lytinį gyvenimą tarp 18-ojo ir 20-ojo gimtadienio. Galbūt ketvirtadalis pradeda anksčiau, o kitas ketvirtadalis laukia ilgiau. Sulaukus 25 metų, nekaltybę išsaugojusių moterų lieka palyginti nedaug, bet jos toli gražu nėra negirdėtas dalykas. Atrodytų, kad dauguma iš mūsų pasvėrė savo galimybes ir priėjo išvadą, kad yra pasiruošusios pačioje paauglystės pabaigoje. Sociologijos požiūriu tai "normalu," t. y. taip elgiasi dauguma žmonių. Pakankamai tikiu moterimis, kad manyčiau, jog dauguma šių moterų pasirinko išsaugoti nekaltybę iki šio amžiaus ir pasirinko pradėti lytinį gyvenimą būtent šiame amžiuje. Neatsitiktinai visame industrializuotame pasaulyje (vienintelė išimtis - Japonija) moterys renkasi būtent taip. Jos taip pat yra tokio amžiaus, kai jau apgalvojo riziką ir veiksmus, kurių gali prireikti. Jų akys atmerktos. Neatsitiktinai kai kurios laukia ilgiau; jos tiesiog nepasiruošusios šiam labai rimtam žingsniui. Jaunesnės - kelia man nerimą. Nėra sukaupta pakankamai patirties, tiek savos, tiek iš kitų pasimokytos, kad būtų galima rizikuoti apgalvotai.
